Naujienos

Kas bendro tarp svirbelių ir amalų?

Ar skubėdami namo pastebite, kokie kuoduoti klajūnai būna įsisukę į amaluotus medžius? Tai svirbeliai – Lietuvoje žiemojantys, šiaurinių kraštų, vaisiais ir uogomis mintantys paukščiai, kurių dėka beržai, tuopos, liepos ar obelys pasidabina žaliais amalais. Šios „laumės šluotos“ plinta kuomet svirbeliai (ar strazdai su sniegenomis) maitindamiesi jų uogomis, sėklų karoliais apkarsto medžio šakas (matyti nuotraukoje). Prof. Tadas Ivanauskas “Gamtininko užrašuose” rašė: „Aš dažnai nušaudavau svirbelių ir rasdavau prie jų plunksnų prilipusių amalų uogų... Kartą (tai buvo balandžio mėnesį, kai paskutiniai svirbelių būriai rengėsi palikti mūsų kraštą) iš nušauto svirbelio vidurių paėmiau porą apvirškintų uogų ir prilipdžiau jas prie beržo šakutės. Po kelių dienų lipnios gleivės virto sausa pluta, stipriai prikibusia prie beržo žievės. Atėjęs dar po poros savaičių, toje vietoje jau radau jaunus amalo augalėlius.”

Lietuvoje auga vienintelė šių išskirtinių, dėl gydomųjų savybių nuo seno itin vertinamų liaudies medicinoje augalų rūšis - paprastieji amalai. Tai pusiau parazitiniai puskrūmiai, nes iš medžio ant kurio auga, amalai savinasi vandenį su maisto medžiagomis, tačiau dalį organinių medžiagų geba patys pasigaminti iš vandens ir anglies dioksido, lapų paviršiumi sugerdami saulės šviesą.